A klasės Namai- Privalumai, Trukumai

A klasės namai ekspertų akimis: privalumai ir trūkumai
Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį. Negana to, net 20 % energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie tikslai įnešė ir įneš dar daugiau ar mažiau pokyčių į visų Europos Sąjungos šalių statybų sektorių, be abejo, neaplenkdami ir Lietuvos.
Kaip žinia, mūsų Aplinkos ministerija nukėlė nuo šių metų sausio 1 d. turėjusį įsigalioti A energinio naudingumo klasės pastatų privalomą projektavimą ir statybą. Tiesa, neilgam – iki 2016 m. lapkričio mėnesio. Išleistame statybos techninio reglamento „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pakeitime teigiama, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui bus pateiktas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti, po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A.

Kas yra A energinio naudingumo namas? Kodėl reikia statyti energiškai efektyvius namus? Kuo blogi anksčiau statyti namai?

Visų pirma, visos Europos Sąjungos narės sutaria, kad reikia bendromis jėgomis mažinti energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Tam įgyvendinti privalu valdyti energijos poreikį, mažinti energijos vartojimą pastatuose, didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje. Valstybiniu lygiu siekiama, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir pastato naudotojų reikmes, energijos suvartojimas būtų mažesnis.
Šiam tikslui gali padėti akytasis betonas „Simpras Airstone“ ir polistirolas „Neoporas“. „Simpras Airstone“ varža R yra 2.1 (m2K/W). Tokie blokai gerai tiek izoliuoja, tiek akumuliuoja šilumą.
Yra išskiriamos devynios energinio naudingumo klasės – nuo pačios žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnės jo šildymo sąnaudos. A klasės pastatai priskiriami prie mažai energijos naudojančių pastatų. Jų projektavimui ir statybai dėl to keliami kur kas aukštesni reikalavimai nei žemesnės klasės pastatams. Be faktinės šiluminės pastato charakteristikos, projektuojant energiškai efektyvius namus, turi būti numatyti kiti faktoriai, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, pastato konstrukcijų šiluminė talpa, patalpų oro kokybė, pastatų techninių sistemų efektyvumas, tinkama natūrali šviesa ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turi būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turi apimti metinį pastato energinį naudingumą.

Kalbant konkrečiai apie A klasės namus, juose nebeužtenka tiesiog padidinti šilumos izoliacijos sluoksnio storį – siekiant atitikti A klasės pastatų reikalavimus, reikalinga taikyti kompleksines energinio efektyvumo priemones. Projektuojant A klasės energinio naudingumo pastatus, turi būti įvertinti pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, pastato sandarumas, mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, pastato energijos vartojimo efektyvumas, pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės. A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) sandarumas turi būti išmatuotas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti ne didesnė kaip 0,6 kartai per valandą. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,75 Wh/m3.
A energinio naudingumo klasės gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2K) vertės turi būti ne mažesnės už žemiau pateiktas:
Stogams, perdangoms, kurios ribojasi su išore – 0,10;
Šildomų patalpų atitvaroms, kurios ribojasi su gruntu, perdangoms virš nešildomų rūsių ir pogrindžių – 0,14;
Sienoms – 0,12;
Langams, stoglangiams, švieslangiams ir kitoms skaidrioms atitvaroms – 1,0;
Durims, vartams – 1,0.

Tad viena iš medžiagų, kurią galima pasitelkti namo statybai yra „Simpras Kerapor“ keraminiai blokai, kurie yra išskirtinai ekologiški, nes net degimo procesas vykdomas biokuro pagalba. „Simpras Kerapor“ sienos varža gali pasiekti net R = 1,40 (m2K/W). Reikia nepamiršti ir kitų naudingų medžiagos savybių – keraminių elementų sienos yra inertiškos, todėl gerai akumuliuoja šilumą, lėtai ją atiduoda ir patalpose išlaiko pastovią temperatūrą. Keramika taip pat palaiko optimalų drėgmės balansą, todėl patalpose sukuriamas komfortiškas mikroklimatas. Be to, tai ekologiška produkcija, kuri taip pat turi įtakos šiltnamio efekto mažinimui.
Tinkamai suprojektavus ir pastačius A klasės pastatą, jo energijos sąnaudos šildymui bus 2,5 karto mažesnės nei šiuo metu statomų B klasės namų. Faktas akivaizdus, kad A klasės namai yra pranašesni ir nors jų pradinė investicija didesnė, tačiau atsiperkamumas garantuotas. Svarbiausia nepamišti, kad visame procese visos grandys yra vienodai svarbios – tiek projektavimas, tiek statyba, tiek jos techninė priežiūra. Jų tarpusavio suderinamumas užtikrina kokybišką visų energiškai efektyvių priemonių įgyvendinimą, o gautas rezultatas – mažai energijos vartojantis pastatas.

Ką būtina žinoti, norint pasiekti aukštą pastato energinio efektyvumo klasę:

1. Didinti pastato išorinių atitvarų (sienų, stogo, perdangų) šiluminės izoliacijos sluoksnį arba gerinti šio apšiltinimo sluoksnio šiluminius parametrus išlaikant tą patį jo storį, kitaip tariant, ieškoti kokybiškesnių medžiagų.